NEMIGA

Miego įtaka sveikatai, darbingumui ir gyvenimo kokybei

Beveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15 - 35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, jei nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Kalbiname miego specialistę neurologė - neurofiziologę profesorę Vandą Liesienę.

Kokia miego svarba žmogaus sveikatai ir apie ką gali byloti sutrikęs miegas?

Miegas yra viena iš egzistencijos būsenų, kita yra budrumas. Nemigos, užtrunkančios mėnesius, pablogina sveikatą, nes silpnėja imunitetas, dėl organizmo atsparumo sumažėjimo padidėja galimybė susirgti. 
Sutrikęs miegas pirmiausia rodo, kad yra nervinės sistemos veiklos pakitimų, dažnai tai prasidedančios depresijos ar nerimo sutrikimų simptomas. Neretai miegas sutrinka dėl skausmą sukeliančių ligų, kurios budina iš miego.

Šiandien, esant pašėlusiam gyvenimo tempui, dalis žmonių miega 4 - 5 val. ir vėl kimba į darbą. Ar miego trukmė svarbi sveikatai, gyvenimo kokybei ir darbingumui?

Kiekvieno asmens miego trukmė, kurios reikia, kad jaustųsi pailsėjęs, skiriasi – nėra recepto, kiek ilgai reikia miegoti. Miegą laikinai galima trumpinti, jei tai tai suteikia emocinį komfortą, žmogus turi tikslą ir yra motyvuotas ką nors nuveikti miego sąskaita. Ilgai trunkantis miego sutrumpinimas apie dvi valandas, palyginti su įprastine miego trukme, sukelia rimtų sutrikimų.

Kokia yra optimali miego trukmė?

Taigi optimali miego trukmė yra tokia, kuri suteikia poilsio jausmą ir gerą būdravimo bei darbingumo lygį. Dažnai miego trukmė ilgėja žiemą ir trumpėja vasarą, kai anksčiau švinta.

Ar tiesa, kad per ilgas miegas taip pat kenkia sveikatai? 

Kenkia sveikatai ne per ilgas miegas. Pastebėta, kad daugiau nei 2 val. ilgesnė nei įprasta miego trukmė arba mieguistumas visą dieną ar kelis momentus dieną – tai rimtų miego ir budrumo ciklo sutrikimų ženklas, o jie dažnai yra pavojingesni sveikatai nei užmigimo pablogėjimas. 

Kada dėl sutrikusio miego reikėtų kreiptis į gydytoją?

Verta kreiptis į gydytoją, kai nemiga atsiranda dėl blogo užmigimo ar dėl miego palaikymo sutrikimo (dažni ilgi nubudimai nakties metu), jei tai trunka ilgiau nei 3 savaites.

Kaip gydoma nemiga? Kada reikia vaistų, o kada galima išsiversti ir be jų?

Nemigos neretai atsiranda dėl blogos miego higienos ar dėl adaptacijos sutrikimų. Visada verta pagalvoti apie tinkamą miegoti vietą ir laiką, apie galimus miego trukdžius, sukeltus aplinkos veiksnių, kūno ligų, kai kurių vaistų vartojimo vakare. Svarbu įsiklausyti į savo organizmą ir jausti, kada „miegas ateina”. Niekada neverta pradėti nuo medikamentų.

Kokiais vaistais gydoma nemiga, kuo jie skiriasi, ar galima priprasti prie migdomųjų tablečių?

Nemigai gydyti geriausiai tinka specifiniai selektyvieji migdomieji, vadinamieji, „Z“ grupės vaistai, kurie trumpina užmigimo trukmę ir normalizuoja miegą. Nemigai gydyti skiriami šie preparatai  sutrumpina užmigimo trukmę, tačiau nesutrikdo fiziologinės miego struktūros. Per pirmas kelias miego valandas vaistas organizme visiškai suskyla ir sukuria fiziologinį miegą, todėl jis nesukelia mieguistumo, atminties pablogėjimo ar raumenų  silpnumo dieną. Ryte žmogus jaučiasi pailsėjęs ir darbingas. Net  mėnesiais vartojant šių vaistų prie jų nepriprantama. Be to, vaistai nesąveikauja su alkoholiu, neturi įtakos kitų kartu vartojamų vaistų pasisavinimui. 
Kiti raminamieji vaistai, ypač benzodiazepinai, skiriami nemigos simptomams gydyti, dažniau pasižymi nepageidaujamais poveikiais. 
Jie gali sukelti mieguistumą bei raumenų silpnumą dieną, o vartojant ilgiau kaip 3 mėn. blogina atmintį ir suvokimą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Jau po 3 - 4 sav. gali vystytis pripratimas prie vaistų. Tampa sunku nutraukti jų vartojimą.

Ką daryti, jei nepavyksta užmigti prieš svarbų susitikimą, egzaminą ar kelionę automobiliu, kai svarbu ryte jaustis pailsėjus, tačiau baugu, kad migdomasis vaistų poveikis išliks ir dieną?

Kaip jau minėjau, šiuo atveju padėti gali specifiniai migdomieji „Z“ grupės vaistai, veikiantys 5 - 6 val., leidžiantys lengvai užmigti, nesukeliantys rytinio mieguistumo. Juos vartojantis žmogus lengvai prabunda. Jie neslopina judesių koordinacijos ir protinės veiklos dieną.

Kalbino Irena Pivoriūnienė