Kaip nesušalti žiemą?
|
Atšalus orams, šviečiant saulei, blizgant sniegui smagu būti lauke, naudotis žiemos teikiamais malonumais. Nemaža dalis tautiečių vyksta į kalnus slidinėti. Kartais šaltas oras, vėjas, drėgmė gali sukelti kūno atšalimą, nušalimus, nuožvarbas. Kad šie nemalonumai nesugadintų nuotaikos, reikia žinoti buvimo šaltame ore taisykles... Jei oras labai atšąla ir pučia stiprus vėjas, eikite į lauką tik esant būtinybei. Dėl vėjo jaučiama temperatūra yra penkiais ar net dešimčia laipsnių žemesnė, negu rodo termometras. Tai priklauso nuo vėjo greičio – kuo vėjas stipresnis, tuo šalčiau. Esant šalčiui, nepatariama ilgai būti lauke, grįžkite į patalpą, pasikeiskite drabužius, išgerkite šiltų skysčių. Geriau išeikite kelis kartus per dieną, bet trumpesniam laikui.
Šaltoje aplinkoje žmogaus kūnas atiduoda šilumą aplinkai ir gali atšalti. Vaikai atšąla greičiau, jų mažesnė kūno masė, didesnis kūno paviršius, sąlyginai didesnė galva, o per ją atiduodama daug šilumos (ypač kūdikiai). Tam, kad sulaikytume kūno šilumą, turime atitinkamai apsirengti. Suaugusieji ir vaikai turi dėvėti kepurę, šaliką, pirštines, drabužius ilgomis rankovėmis iš natūralių pluoštų (apatinius, prigludusius prie kūno), kelis sluoksnius platesnių drabužių, vėjui ir vandeniui nelaidžius viršutinius drabužius, vandeniui nelaidžius batus. Avalynė neturi spausti, jei batai iš natūralios odos, nepamiršti juos sutepti tepalu ar impregnuoti specialiu purškalu, saugančiu nuo drėgmės, būtina dėvėti vilnones kojines, kojinių gumytės neturi spausti kojų, jei kojos suprakaitavo ir sudrėko kojinės, jas būtina keisti, nes drėgnos kojos netenka šilumos 25 kartus greičiau, negu sausos. Šilumą šaltame ore atiduodame ir su iškvepiamu oru, per sudrėkusius drabužius, suprakaitavus. Dažniau kvėpuojame ir sukaistame sportuodami, slidinėdami, greitai eidami, taigi galime greičiau ir atšalti. Jei sušlapote ar suprakaitavote, būtinai grįžkite į patalpą ir pasikeiskite drabužius. |
Nesėdėkite ir negulėkite ant sniego, ledo, akmens, nes tiesioginio kontakto su šaltu paviršiumi metu taip pat netenkate šilumos. Dideliame šaltyje nelieskite metalinių daiktų grynomis rankomis. Negerkite šaltų gėrimų, nevalgykite šaltų maisto produktų, nes kūnas taip pat naudoja šilumą jiems sušildyti.
Prieš išeidami į šaltį, patepkite veido odą, nosį, ausis riebiu kremu, nes atsikišusios kūno dalys greičiau nušąla. Saugokite nuo šalčio ir akis, esant stipriam šaltam vėjui (ypač slidinėjant kalnuose), naudokite specialius akinius (jie saugo akis ir nuo ryškios šviesos, nes sniegas atspindi saulės spindulius, galimas aklumas). Šaltas oras gali sukelti akių gleivinės, vokų pakenkimus, net ragenos nušalimą. Kūdikius vežti į lauką rekomenduojama, kai oro temperatūra ne žemesnė nei minus 10 laipsnių. Suvystytą kūdikį dėkite į minkštą miegmaišį su gobtuvu. Toli nuo namų neikite, jei mažylis ima nerimauti, tuoj pat grįžkite namo, jei ima verkti, duokite žinduką. Pučiant stipriam vėjui ir oro temperatūrai esant žemiau minus 10, geriau nemikdykite lauke, pabūkite įstiklintoje verandoje ar gerai išvėdintoje patalpoje. Darželinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai judrūs, greitai sukaista, todėl neaprenkite vaiko per šiltai. Tiek mergaitėms, tiek berniukams tinkamiausias drabužis yra ilgos kelnės ar kombinezonas. Apatiniai rūbai turi būti iš natūralių pluoštų, laisvi, nevaržyti judesių. Striukė ar paltukas neturi būti ilgas, kad netrukdytų bėgioti. Kepurytė turi būti gerai prigludusi, kad nesušaltų ausytės, geriausia šalmo tipo, tada bus šilta ir kaklui. Jeigu pastebėjote, kad vaikas suprakaitavo, neleiskite jam sėdėti ar gulėti ant sniego, grįžkite į namus ir tuoj pat perrenkite sausais drabužėliais. |
